sūrus

sūrùs, -ì adj. (3) Rtr, DŽ, KŽ, (4); SD318,342, H, R, R170, MŽ, MŽ399, Sut, M, J, L 1. turintis sūrumo, druskos skonio: Švarioja druska labai sūrì Ktk. Druska dikčium sūra, pažiūrėk, a męsa nėra sūri Rmč. Kiekviena išarta vaga sūriu prakaitu apšlakstyta sp. Ašarėlės sūrios krito vandenin S.Nėr. Sūrì versmė NdŽ. Sūrì maudyklė NdŽ. Sūrieji ežerai veisė nuodingųjų uodų spiečius A.Vien. Sūrus šaltinėlis giliai iš žemelės verčias V.Krėv. Druskeninkai nuo senovės garsūs yra sūriais savo šalteniais TS1899,5. Nukrito lapeliai ant sūrios žemelės LTR(Mrs). Sūrì dykuma NdŽ. | Sūrùs skonis NdŽ. ^ Naminė druska nesūri LTR(Lbv, Šmk). Kiemo druska nesūri, o susiedo neskalsi Dr. Savo ašara sūri, o svetimo tik šlapia LTR(Šl). Tik savos ašaros sūrios, o kitų – vandenėlis rš.

sūrù n. KŽ: Prakaitas eina, net sūru gerklėj Šmn. ║ kuriame yra druskingo vandens garų: Šaukia bangos – dūžtančios ir vėl pakylančios! Ir sūrūs vėjai rš.

2. pasūdytas (ppr. per daug): Sūrì sriuba DŽ¹. Senė [karvė] išplempė pusę kubilo sū́rio vandinio LKKXI185(Škn). Jie (spirgučiai) nesūrūs, aš atvirinau Lt. Druskon dažo, kad sūrùs būt Grv. Suvis nesū́rios žuves Klt. Neblogi tie agurkai, nesūrūs Šl. Sūresnì jie (sūdyti grybai) palieka, ne toks skonis kaip šviežių Žg. Sūrius pumpučius valgyti N. | prk.: Engėjo duona sūri – žmonių ašarose mirkyta, krauju pašlakstyta LTR(Šl).

sūrú n.; SD342: Biškį per sūrù tie blynai Rmš. ^ Sūrù. – Jeigu sūrù, kišk po skūra (dial. skūru) Krs, Pbs. Gal kriaučiaus būta, kad sūrù (sakoma apie persūdytą valgį) Aln. sūriaĩ adv.; R, MŽ: Sūriaĩ nevalgyk Brš. Kad ką sūriau užvalgai – negerai Ps. Privirs sūriáusiai, ir valgyk Sb. Sūriaĩ insūdyk, ilgai stovės sviestas Klt. ^ Kas sūriai valgo, tas velnio nebijo Sml. Valgyk sūriaĩ ir karčiai – nesupūsi po smerčiai Ds.

3. prk. sunkus, vargingas: Aš žiūriu, lyg norėčiau surast linksmose šių vaikų akyse piemenavimo dienas sūrias, kaip manoji vaikystė visa V.Mozūr.

sūrù n. Skr.: Visiems būtų sūrù NdŽ. Mumi biskį sūriau Smn.

4. prk. šiurkštus, nepadorus, nešvankus: Visi laukė, kad dabar Griežlė rėš meistrui ką nors sūraus J.Dov.

sūriaĩ adv.: Pats sūriai kalbi Grž. Aš dar sūriau pasakyčiau K.Saj.

5. prk. griežtas: Sūrùs žmogus iš tamstos Pšl. 6. NdŽ, Db prk. brangus: Pamatysi, kai šiemet pavasarį bus sū́rios bulbos Ut.

sūrù n.: Man par sūrù Ds.

◊ į sū́rų rasãlą įkrìsti patekti į vargą: Neduok Dieve, į kokį sūrų rasalą įkrito mergelė! Žem.

kaip nesūriaĩ srė̃bęs be nuotaikos, nepatenkintas: Ko kàp nesūriaĩ srė̃bus? Plv.

su sū́ria šìrdžia; N su pasišlykštėjimu.